Jūs esate čia: Pradžia // Lankytinos vietos // Antarktida

Antarktida

07 04 2011 | Komentuoti


Antarktida – penktoji pagal plotą iš visų žemynų. Ji visiems žinoma kaip šalčiausias, nuošaliausias ir mažiausiai žmonijai žinomas žemynas.

Lamero kanalas, Antarktida

Antarktida: geografija

Antarktida, pats šalčiausias žemynas, yra pietų pusrutulio poliariniame rate. Jos plotas – 14.1 mln.kv.km. Žemynas padengtas ledu, kurio storis siekia 2000 – 3000 metrų. Rytinėje žemyno dalyje ledas gali siekti net 4500 metrų. Tik 2 % teritorijos yra neapledėję, 32 % paviršiaus yra žemiau jūros lygio. Tačiau tikrąjame reljefe yra ir kalnų, ir įdubų. Vieni kalnai yra labai aukšti, pavyzdžiui ,Vinsono kalnų masyvas ( 5140 metrai), o įdubos gana gilios, vietomis net siekia 1 km. Vidutinis Antarktidos aukštis kartu su visu jį dengiančiu ledu yra net tris kartus didesnis nei kitų žemynų ( 2040 metrai).  Ji nepriklauso jokiai valstybei ir čia negyvena nuolatiniai gyventojai. Jei Antarktida ir sulaukia žmonių, tai tik tuo atveju, jeigu yra įkurtos tyrinėjimų stotys.

Antarktida: istorija

Atsiradus galimybei po pasaulį keliauti laivais ir tyrinėti dar neatrastas vietas, žmonėms kilo įtarimas, kad Pietuose gali būti didelis žemynas. Matyt, didžiausia priežastis, skatinusi žmones ieškoti naujojo žemyno, buvo turtų bei lobių troškimas. Pirmasis, kuris surengė ekspedicijas į Antarktidos paiešką, buvo Alvaras Mendanija de Neira. Iš viso jis suorganizavo dvi keliones, kurių metu žemyno taip ir neatrado. Vėliau tą patį bandė padaryti admirolė Izabela de Bareta, bet jos ekspedicija taip pat neatnešė jokių rezultatų. Buvo ir dar daugiau bandymų, tačiau vargu ar kas galėjo pagrįsti hipotezę, kad Antarktida egzistuoja, kol Džeimso Kuko laivai praplaukė Antarktidos Ratą. Manoma, kad pirmieji, kurie pamatė Antarktidos krantus, buvo Fadėjus Belingshauzenas iš Rusijos bei jo įgula.

Antarktida: klimatas

Antarktida – amžinai užšalęs žemynas, kur šaltis kyla dėl to, kad į ją įsiremia žemės sukimosi ašis, o Saulės sukimosi spinduliai pasiekia jos paviršių įstrižai. Ledas atspindi didžiąją dalį Saulės radiacijos. Čia visada pučia stiprūs vėjai, o dažniausi krituliai – sniegas. Antarktida taip pat pagarsėjusi savo poliarinėmis dienomis bei naktimis, kurios trunka net pusę metų.

Antarktida: gyvūnija ir augalija

Dėl gana aiškių priežasčių didesnėje Antarktidoje nėra augalijos ir gyvūnijos. Antarktida kaip ledo dykuma. Vis dėlto čia aptinkami įvairių rūšių banginiai, mintantys planktonu, kašalotai, didžiosios orkos, o pagrindiniai gyventojai – pingvinai.

Augalų Antarktidoje taip pat ne tiek jau daug. Daugiausia tai samanos, kerpės, dumbliai ir pan. Kur nėra ledo, aptinkami žoliniai augalai, tačiau fauna – labai skurdi. Auga žemaūgiai gluosniai, tačiau jie nepasižymi nei aukščiu, nei apimtimi.

Galbūt ir keista, bet Antarktida turi ir savo kurortą – tai nedidelė uolų apsupta uždara dauba (Širmacherio oazė), kur žiemotojai kaitinasi saulėje ir maudosi ežerėlyje.

Naudingos nuorodos

http://lt.wikipedia.org/wiki/Antarktida




Žymės: , , ,

Rašyti komentarą


Bilietai į Londoną
Skrydžiai iš Kauno
Kelionės į Turkiją
Autorinės teisės © 2010 PigiausiSkrydziai.lt. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką PigiausiSkrydziai.lt sutikimą. Draugai:Darbas Norvegijoje Anglija